- spielčiai
- ×spiẽlčiai sm. pl. (2) BŽ463; Rtr 1. Všv, Vlk, Ssk žr. spelčiai 1: Langų spiẽlčiai nauji J. Griausmas toks didelis buvo, kad stiklai su visais spiẽlčiais išbyrėjo Jnš. Padirbk langams spielčiūs Ms. Spielčiai nebelaikė stiklo kvartkų Vaižg. 2. Grš, Vv, Kt prietaisas audeklui ištempti į plotį audžiant: Pailgink spielčiùs, kad geriau audeklą įtemptų Alk. Bovelninio be spiẽlčių visai austi negal Trg. 3. žr. spelčius 2: Prie langelio sėdėjo su spielčiais panelė rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.